Bal1
toto #42066
05:07 Ir gruodis...

Na, jeigu dabar gruodis, tai aš tada… sveikinu su balandžio 1-ąja! :D

Su ketvirtuoju gimtadieniu visus apsnūdusius – padebesius ir padebeses su padebesiukais!!! ;)

Kov14
rasa #42065
19:58 Ir gruodis...

sveiki gyvi-taip sako pempes ir zasys,kuriu virtine siandien maciau-negaliu patiket,kad jau pavasaris ir reikia pirkti svogunu sejinukus-laikas tiesiog suoliuoja{tiksliau,jau kovo vidurys{aciu Dievui,dar trumpam atejo ziema{nereik anksti pradet sejos ir kt.ukio darbu}ir dar aciu ,kad mes gyvi,nors vis dar reanimacijoj,ryt vaziuoju i santariskes 2 savaitem {gyvensiu be kompo ir kt nieku,otai reiskia,negalesiu jums parasyti}}}myliu visus-su pavasariu,kas neprazuvo

Vas17
rasa #42064
13:44 Ir gruodis...

sveiki gyvi,gyvenu ne pacius geriausius laikus:mano mylimiausia mama ligonineje,bet nieko nesiklauses vasari atejo pavasaris,todel rasytojai negali nerasyti.kartais viskas,ko reikia-oras,toks kaip dabar-grynas ir sviezias-linkiu viso ko geriausio vasari gimusiems.

Vas11
korna #42063
14:55 Ir gruodis...

http://www.satenai.lt/2014/02/11/skrydis-virs-gegutes-lizdo/

Vas6
Nebas #42062
22:17 Ir gruodis...

Tai ką – tai jau niekas ir nebeužeina?

Sau23
kate #42061
18:43 Ir gruodis...

Taigi.

Sau22
#42060
00:41 Ir gruodis...

Jei čia ir visiškai viskas ištuštės, noriu palinkti žinią, kad čia buvo gera. Dėkinga visiems prie to prisidėjusiems.

Sau18
kate #42059
17:38 Ir gruodis...

Gal…

Sau16
#42058
17:09 Ir gruodis...

Labai miela paskaityt seną gerą suraitytą. Bet labai jau retai. Nors ir reanimuot ar nostalgintis vargu ar reikia. Aišvas, kurio aš nebesutikau, feisbuke nostalginasi. man vaidenasi, kad praeitis gromuluojama, kai nėra išeities į ateitį ar trūksta minčių. kaip, pvz., Kauno bendruomenė, besifotografuojanti ir vis kalbanti apie kažkada buvusią bohemą. Kažkaip graudu, jei ne beviltiška.

Sau15
kate #42057
20:57 Ir gruodis...

Vakaras kaip makaras. O lankytojai kur?

Sau14
kate #42056
06:41 Ir gruodis...

Labas rytas suraitytas.

Sau13
korna #42055
11:58 Ir gruodis...

Keli kilometrai nuo jūros dabar be vėjo. Sniego tik tiek, kad galvoju, ar į kaimynų krautuvę eit su kiemo kroksais, man gražiau skambėtų – su vyžom arba klumpėm, ar batus autis. Kvailutės ir Nebo Klaipėdoje tik stogai turėjo likti balti, spėju, nes mieste sniegas greit susidėvi.

#42054
01:47 Ir gruodis...

Kaip ten pajūry laikotės vėjuose pūgose?

Sau12
#42053
23:17 Ir gruodis...

Ėėė, čia vėl apie mane?

O aš visiškai susigadinau savo dienotvarkę, labai ilgai naktinėju. Bet prisižiūriu naktinių filmų. Kažin, ar Briedis dar pasirodys kada?

kate #42052
22:58 Ir gruodis...

Ir toto pasirodė. Naujųjų metų proga. O manęs kažkodėl neįleido. Per vėlu, nebesveikinsiu su NM. Bet pasveikinsiu kita proga, būtent ta, kad gyvenimas tęsiasi nepaisant visokių baisų pabaisų. Gaila, kad mažai kas beužsuka. Ir aš ne kitokia. Bet man atleistina – aš šiek tiek sutrikusi ir kai kam tai nelabai patinka.

korna #42051
19:34 Ir gruodis...

http://chaoticmind75.blogspot.ru/2013/08/my-technique-for-snowflakes-shooting.html

Nebas #42050
18:40 Ir gruodis...

ORŲ PROGNOZĖ 5 PAROMS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJOJE

Data Laikas Vėjas Oro
UTC greitis Matomumas Temperatūra Krituliai
dd.mm hh:mm Kryptis m/s °C
13.01 00:00 ŠV Š 16-21 geras/vidut. 0 -2 krituliai/sniegas
13.01 12:00 ŠV Š 15-18 geras 0 +2 silpni krituliai
14.01 00:00 PR P 5-8 geras -2 -4 silpnas sniegas
14.01 12:00 R PR 7-11 geras 0 -2 be ženkl. sniego
15.01 00:00 ~ R 7-11 geras -3 -5 nedid. sniegas
15.01 12:00 ~ R 9-14 geras/vidut. -2 -4 sniegas
16.01 00:00 ŠR 6-10 geras -4 -6 be ženkl. sniego
16.01 12:00 R ŠR 6-10 geras -3 -5 be ženkl. sniego
17.01 00:00 R ŠR 7-12 geras -8 -10 be ženkl. sniego

LHMTJūrinių prognozių skyrius 2014 m. sausio 12 d.

Sau8
#42049
12:03 Ir gruodis...

Naktinėtojai kaip šiemetis sniegas..

Sau7
korna #42048
21:04 Ir gruodis...

Toto, toto, kaip nors laikykimės.

Sau2
toto #42047
03:36 Ir gruodis...

O mum beveik nepasitaiko „kas labiausiai“. Užtai laimingi baisiausiai, kai pasipainioja. :)
Visiems laimingų Naujųjų!

Sau1
#42046
14:47 Ir gruodis...

Su Naujaisiais! Tikėjausi, kad Waitsas užbaubos, o va ir ne. Gal taip ir gerai – ne žodžių. Kadangi nustojo skaudėti galvelę, galima padaryti išvadas. Berlyno orkestras su kiniečių pianistu grojo l. energingai ir kokybiškai ir nereikėjo dėl ko nors nepatogintis. Maivėsi dirigentas ir solistas atsakančiai ir niekaip nesilioviau galvojusi, koks isterikas, neurotikas ir psichas turėtų būti tas dirigentas, kažkoks seras. O paties sutikimo vos vos nesugadino atklydusi girtutėlė kaimynė, o aš niekada nežinau, ką daryti su girtais. Malonūs įspūdžiai iš “Pirties” drumzles nuplovė.

O dėl praėjusių metų nenustosiu kartoti: “darykite tai, kas labiausiai patinka”. Tai mano didžioji išvada. Tada ir būsite laimingi. Jeigu kas nors patinka apskritai. O kaip jūs?

Gru31
korna #42045
11:04 Ir gruodis...

http://www.youtube.com/watch?v=NEyTyHtiptk

Gru25
#42044
12:09 Ir gruodis...

Ačiū, korna, labai gražu. O pas mus toks saulėtas, giedras pavasarinis Kalėdų rytas.

korna #42043
10:40 Ir gruodis...

,,Laiškas, rastas po eglute.

Kamputy, ten kur markutė klijuojasi, parašyta Raselei.

Skubria ranka, viską perkeliu čia, nes nu žinot, kokia ta Senelio Šalčio rankučių rašysena…

Jaučiu Kalėdos šiais metais bus kitokios. Nebebus sniego, nebus pūgos, šalčio ir tirpstančių snaigių delne. Bet bus ko palinkėtiJ Nes galbūt jūs laukiat sniego. Pradėsiu iš kart nuo palinkėjimo, linkiu kad snigtų. Didelėm, pavienėm snaigėm. Sniego kąsneliais. O jūs stovėtumėt, neskubėtumėt, lauktumėt ir stebėtumėt šitą šokį. Snaigės tirptų nuo šilto veido ir rankų. Žinot tą jausmą, kai pakeli galvą, ir matai žėrinčias krištolines dulkeles gaubiančias visą tave? Gera.
Jūs viena, visiškai viena. Tyliai zurzia gatvės žibintai. Pravažiuoja viena, kita mašina, kažkur suloja šuo, po kiemą pratipena katiniukas, tada kitas, tada dar du…:) obelys tyliai susirango po sniego paklotėliu, žiemos miegu užsnūsta žemuogių lysvelė. O jūs stovit ir visa priklausot tik šiai akimirkai. Ir akimirka priklauso tik jums. Nieko nelieka. Nieko. Tik dangus ir beribės snaigės akyse.
Nu antroj savaitėj aišku jau atsibosta kas rytą atsikasinėt iki stogo užpustytas mašinas ir kiemo takutį, bet pirmos savaitės sniego džiaugsmo, labai labai linkiu. Ne pirmos tokios Kalėdos juk. Prieš septynis metus, irgi tokios buvo. Bet tada pasnigo pamenu, vasario mėnesį, net dešimt dienų iš eilės, laukuose laikėsi sniegas… Mes turbūt visi turime dalykų, be kurių negalime tiesiog įsivaizduot kažko įvyksiant ar vykstant. Jei vasara, tai su šaltibarščiais, jei žiema, tai su druską barstančiais zilais ir storu purvino sniego sluoksniu gatvių pakraščiuose. Mes tokie.
Man patinka apšerkšnyję medžiai, elektros laidai, žolės stiebeliai ir namų stogai. Kai atsikeli anksti ryte, ir miestas miega paskendęs šalčio rūbe. Tada viskas būna kaip iš Kalėdinio atviruko. Mes pripratę prie tokių Kalėdų, bet juk žinot, ir šiltuose kraštuose žmonės švenčia. Ir jaučia Kalėdinę dvasią. Mes irgi galime ją pajusti. Be sniego, be šalčio, šerkšno raštų ant langų ir apledėjusių upių krantų. Mes galime ją pajusti.
Kadangi laškas rašomas etapais, kaip dienoraštis, po pastraipą, tai šios dienos nuotaika yra saulėta, ir man labai labai gera, kad prie didžiųjų medžių kamienų, arčiau namų, kalasi nauja žalia žolė. Kai kurie krūmai, jau sprogdina lapelius. Gal ir nenatūralu, bet labai stebuklinga. Kiekvienas lapelis mums šaukia apie gimimą. Apie pradžią. Apie didžiulę dovaną, kurią Dievas mums yra paruošęs. Kiekvienam. Daug didesnę, nei mes galime svajoti. Daug didesnę. Jis mus visus nori matyti didelius, stiprius, džiugius ir galingus. Juk galybių Dievas, sukūręs dangų ir žemę, ir šias žalias Kalėdas, yra su mumis. Jis mus labai labai myli. Jis, šių švenčių Kūrėjas ir Karalius.
Šiandien galima išgirsti kaip už lango barbena lietusJ Bet jis neturi jokios galios sugadinti mums Kalėdų. Kalėdų negalima sugadinti. Jos tiesiog yra. Jos širdy visus metus. Ne sniegas padaro mus gerus ir ne šaltis sukuria Kalėdų dvasią. Begalinis žmonių gerumas gali lydėti visus metus. Džiaugsmui termometro stulpelis įtakos neturi. Aš džiaugiuosi, kad ne slidu ir galima saugiai vaikščioti gatvėmis. Be nuotykių ir be įtampos. Lengvai parsinešti maišiukus su maistu ir įmanomai žaliausią eglutę iš kitų nelabai žalių… Žinau, jūs irgi turit savo ritualų, kurie visą šventę, padarys ypatingą. Jūs mokat švęsti ir džiaugtis, atsitraukti nuo kasdienybės ir pastebėti mažus dalykus, kurie per rūpesčius kartais tampa neįžiūrimai smulkučiai.
Jaudinuosi, renku žodžius, ir dailinu. Užmiršau, kad tikiu, šilta išskleista katino pėdyte, ir visos mintys telpa mano delne. Atrodo, kad viskas jau išrašyta ir kažkur girdėta. Vis bandau parašyt, ką jūsų Kalėdoms nori pasakyt mano širdis.
Ar jūsų metai buvo geri? Kokia buvo jūsų vasara? Nusišypsokit praėjusiems metams. Kokie jie buvo? Ką jie atnešė? Gal kažką atradot, supratot ir pajautėt, kad viskas apvirto ir pasikeitė? Gal supratot, kad niekada nebebus taip, kaip buvot įpratusi ir tuo džiaugiatės? Mes dažniausiai susitinkam vasarą. Pamenat? Kaip sėdėdavom kieme po žaliu skėčiu prie stalo ir kalbėjomės, kalbėjomės, kalbėjomės.
Viskas prasidėjo, daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Kai apleistame tvarte gimė Žmogaus sūnus, pakeitęs mūsų gyvenimus. Mes visi, tuščiomis rankomis stovime Jo akivaizdoj, ir turim tik tikėjimą. Jėzaus gimtadienis yra tikėjimo šventė. Linkiu jums tikėti, Rasele. Tiesiog priimti į save neįsivaizduojamus ir nesuvokiamus dalykus, kurie… „Paversk mintis žodžiais, žodžiai taps stebuklu“. Čia klaipėdiečio, didingo mažojo peliuko paslaptis.
Aš galvoju, ką dar jums parašyti. Paskutinės dienos. Labai lijo šiandien. Kaip pavasarį. Jaučiausi, kaip eidama po skėčiu į klinikas draugės Ritutės sveikinti su Didžiuoju Penktadieniu. Rasele, linkiu jums ramybės. Kai aplink jus nors ir plytos krenta, bet jūs rami, nes žinot, jūs liksit sveika, jos jūsų nesužeis.
Atvirukas… Žaliame fone, mėlynas dangus. Kelios žvaigždelės. Per vidurį, baltas lokys… O gal lokė… Dyyydelis meškinas, su dryžuotu šaliku. O jam ant nugaros, susirangęs ir įsikibęs guli lokiukas. Nu gal lokiukė. Jų akys ir nosyčių galiukai, juodi kaip angliukai. O pėdytės ir snukučiai šiek tiek rūžavi… Didysis lokys per petį persisukęs stebi mažą lokiuką. Rūpestingai labai. Jie kažkur eina. Gal, vakarienei žuvies…?

Gerų jums Kalėdų, Rasele. Ramybės jūsų namams.”

Gru24
korna #42042
11:25 Ir gruodis...

Puikiai.

#42041
01:59 Ir gruodis...

“Taigi – Kalėdos

Nepretenduoju į generalizacijas apie tai, ką Kalėdos reiškia netikintiems žmonėms, agnostikams, nepraktikuojantiems katalikams ar kitiems žmonėms, kurie nuosekliai neseka religinio kalėdinio naratyvo. Galiu kalbėti tik apie tai, ką Kalėdos reiškia vienam ateistui – t.y. man. Asmeniškai.

Vienas įdomus niuansas kaip gimusiam prieš pat Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę – yra keista asociacija tarp Kalėdų ir mandarinų. Vyresni atsimins, kad sovietmečiu deficito laikais per Kalėdas „užveždavo“ mandarinų. Šitai išgyveno tiek mano tėvų, tiek mano senelių karta. Kitaip nei sovietmečiu, aš asmeniškai deficito laikais gyventi progos jau nebeturėjau, tačiau per kelias kartas turėti mandarinų ant kalėdinio stalo nejučiomis tapo tradicija. Šioji lyg ir neturi nieko bendro su Kalėdomis ir pasakius tai prancūzui, jis gali tik pagūžčioti pečiais, bet manau Kūčių ir Kalėdų metu daugelio lietuvių stalus papuoš mandarinai, net ir tų, kurie sąmoningai apie šią „naują“ tradiciją nesusimąsto.

Kitas niuansas dėl ko Kalėdų svarba net ir praradus tikėjimą gali išaugti, kad laisvo judėjimo po visą Europą laikais, šeimos išsibarsto po visas keturias pasaulio puses. Kalėdos yra ta viena reta proga, kurią daugelis nuo mažų dienų pripranta leisti kartu kaip tik su šeima, todėl lyg ir natūraliai (dėka Kalėdų tradicijos) būtent šiuo metu stengiasi grįžti namo ir būti su šeima. Jei tokių galimybių ir nėra, tai mažų mažiausiai aplanko nostalgija, kuri paskatina skirti daugiau dėmesio šeimos nariams. Kalėdos suartina, net ir be viso religinio naratyvo.

Ir čia aš trumpam grįšiu prie savo, kaip ateisto, santykio su šventiniu žiemos laikotarpiu. Kai žinai, kad turi tik vieną gyvenimą, kai žinai, kad Tavęs čia iš vis nebūtų buvę, jei ne Tavo šeima ir kai supranti, kokia maža tikimybė apskritai lėmė tai, kad Tu čia esi – velniškai norisi išnaudoti tą akimirką. Tiek besidžiaugiant savo šeima, tiek besimėgaujant tais mandarinais, tiek siekiant kuo smagiau praleisti laiką su draugais. Tam tikra prasme, ateistams galbūt dar lengviau švęsti gyvenimą (juk Kalėdos yra būtent Jėzaus gimimo šventė), nes jų gyvenimas yra tik vienas. Ir jis yra labai trumpas, ypač, kai kasmet jauti laikrodžio rodykles judant vis greičiau.

Bet galbūt Kalėdos ir neprivalo būti šventė su stipriais religiniais akcentais. Galbūt krikščionys, kurie dievagojasi, kad dauguma žmonių tik vadina save katalikais, bet iš tiesų netiki (arba tiki ne taip, kaip “reikia”), galbūt tie, kurie netiki ir purkštauja, kad netikintiems nevalia švęsti Kalėdų, galėtų į Kalėdas pažiūrėti šiek tiek kitaip. Galbūt Kalėdos šiandien nėra nei pasaulietinė, nei religinė šventė, greičiau tai yra tradicija, kuri keitėsi, keičiasi ir keisis, bet savyje ji išsaugojo esmę – ji kviečia žmones susitelkti prie švenčių stalo ir švęsti. Gyvenimą.

To ir palinkėčiau visiems Kalėdų proga – nesprausti švenčių į siaurus rėmus ir nebrėžti neteisingų dichotomijų, kur Kalėdas reikia švęsti taip, kaip kažkam atrodo ar jų esmė turi būti tokia, kaip kažkam atrodo. Linkėčiau tiesiog pasidžiaugti, kad Kalėdos kaip šventė vis dar fantastiškai atlieka savo funkciją – skatina artimuosius, šeimas, bičiulius ir mylimuosius būti kartu. Ir jeigu galima šiek tiek pafantazuoti apie ateitį, tai nenustebčiau, jei Kalėdos kaip tradicija išliktų net ir visiškai sunykus organizuotai religijai.

Pažiūros keičias su patirtim ir žiniom, viskas juda į priekį, bet elementarus žmogiškas artumas ir noras švęsti gyvenimą tikriausiai yra toks pat senas kaip ir pats gyvenimas.”

Man regis, puikiai parašė vienas jaunuolis.

Gru23
#42040
23:25 Ir gruodis...

Mano mama iki pat to laiko, kol galėjo, buvo savarankiška, nors nenorėjo gyventi atskirai nuo mūsų. Ir kažkodėl visą laiką bijojo, kad ją į senelių namus išvešim, matyt kažkas kažko buvo prigąsdinęs. Ir gyvenom palyginus taikiai, nors ne visada sklandžiai. Manau, nebuvo jinai labai laiminga, pykdavosi su tėvu. Ir ant manęs dažnai pykdavo. O paskui staiga – vėl viskas gerai. Gerai, kad jinai turėjo sodą, kurį mylėjo gal labiau nei visa kita. Važiuodavo į jį net žiemą. Rašydavo kažkokius raštus kasdien. Tik po jos mirties paskaitėm – kažkokios pabiros mintys, kažkokios ištraukos, ataskaitos iš sodo darbų. Prieš Kalėdas ir Kūčias tiesiog stodavo į mūšį, taip jai buvo svarbu, nenumalšinamai.

Dukra siūlė daryti skurdo Kūčias – aš buvau už, bet sesuo ryžtingai pasipriešino. Juk paskutinis advento vakaras turi būti kuklus miltai, vanduo, aguonos. Skaičiau, kad ir viskas, kas per vasarą susirinkta – grybai, riešutai, medus, uogos, įžanga į sočias Kalėdas.

Nors bambėjimai ant Kalėdų man labai nepatinka, kaip ir kalėdinė neviltis. Gal primena tai, kas buvo. Dabar jaučiuosi žiauriai protinga, nes žinau, kad žiemą reikia švęsti žiemos šventes ir tiek. Naktys pradės trumpėti. Taigi, mielieji, būkit laimingi.

Gru22
korna #42039
11:46 Ir gruodis...

Dar greitoji turėtų pakeliui neužklimpti. Kol net savo akimis nepamatyta, tai tik migla ir šnekos. Tik po naujų metų galėsiu pati nuvažiuoti. Iki Pagėgių 8 km, žvyrkelis, vieni sako, prastas kelias, kitiems atrodo normalus. Todėl ir atkrinta visokie turizmo sumanymai ar butai darbingiems žmonėms. Svarbu pagrindinės pastato konstrukcijos, jau aišku, kad jos išliko tinkamos. Sugebėčiau daug, pastatu, sodu, aplinka pasirūpinti, bet pats socialinis projektas būtų ne mano jėgoms, ne mano pašaukimas. Kiekvienas žmogus vyresniam amžiuje yra su savo nebesikeičiančiais įpročiais, polinkiais, progresuojančiomis ligomis, ir vis tiek nori savarankiškumo, nors tuo pačiu labai ilgisi bendravimo, dėmesio. Krankt yra pasakojusi apie senjorų kaimą.

#42038
02:13 Ir gruodis...

Labai gražus namas. Ir vieta, kiek matosi, nuostabi. Dar svarbu, žiūrint praktiškai, būtų keliai, kuriais juk reikėtų atvežti maistą ir kt. Sumanymas grandiozinis – matyt čia reikia kelių žmonių.

Buvau labai panašioj raudonų plytų buvusioj mokykloj Danijos provincijoj. Tik ten gyveno dvi mokytojų šeimos. Ir, aišku, šalia asfaltuoto kelio, netoli – greitasis traukinys ir miestelis, kurio šiuolaikinėj mokykloj tos mokytojos dirbo. O vienos vyras lig šiol kasdien važinėja dirbt į Kopenhagą už 60 km. Ir jų vaikai ten baigia užaugt – įvaikintas tailandietis ir sava dukra.

Gru21
korna #42037
17:07 Ir gruodis...

O aš dabar klaidžioju, lyg per lengvai ir per drąsiai, norų, ne galimybių,
migloje. Ieškojau visai ko kito, o radau, ir negaliu išmest iš galvos. Mažoji Lietuva, buvusi mokykla atkampiam kaime, galima pirkti už sodo namelio kainą, išsimokėtinai.

Straipsnio apačioje mokyklos vaizdas prieš kelis metus:
http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=2247

Schule seniau:
http://wiki-de.genealogy.net/Jonikai%C4%8Diai

Turiu ir man atsiųstų dabartinių nuotraukų, tik nesugalvoju kaip parodyti.
Mama stovi atėjusi už nugaros, žiūri į tas nuotraukas ekrane ir sako: Einam į tą dvarą kartu. Paguodų dvaras.
Beveik perskaitė mano mintis iš fantazijos pievų, labai trūksta dienos centrų seniems žmonėms, specializuotų slaugos namų, taupios vietos šiltai ir prižiūrimai mažuose butuose bendruomenėj gyventi – o čia ir sodas, ir buvęs parkas, ir miškas, ir dvi upės.

Gru19
#42036
01:22 Ir gruodis...

Pagalvojau, kad padebesiuose visiškai nesinori kalbėti apie politiką, ekonomiką ir visas kitas aktualijas. Būtų puiku čia užsukti kaip pas močiutę kaime arba kaip į kažkokią miglą, kur žmonių kontūrai vos matosi. Ryškesnį vaizdą tiesiog prisikuri, o pats esi totaliai atsipalaidavęs.

Gru17
briedis #42035
23:56 Ir gruodis...

hey hey hey hey padrebulytės savo lapais pavytusiais prisėskit tamstos tikro garvežio ratus, paslėpkit norus po lapu gėlės nuvytusios- paslėpkit norus kur tik bus bus bus pačiu pačiu gražiausiu žiedu kadaise nepražydusiu
esi esi gražiausia iš gražiausių ir netgi nosis tavo ne bet kokia
puikius kvapus išvydusi ir varganą kaliausę apvilkus drapanom puikiom
turi puikias ausis, puikias akis, prašmatnų dubenį
turi stebuklą neišbarstomą- mane, kuris turi tave ir kurį tu turi.

Gru15
briedis #42034
23:59 Ir gruodis...

beje dar- už referendumą aš pasirašiau nedvejodamas. Savo metu aš lygiai taip pat nevejodamas balsavau už šviesios atminties Stasį Lozoraitį.
Žinot- aš nebenorėjau, nebenoriu ir nebenorėsiu kabinetinės Lietuvos..
Todėl siūlau kiekvienam, kuris supranta Vaigausko komisarų fintą, pačiam kreiptis į parašų rinkėjus ir patikslinti tuos “netinkamus “parašus.

briedis #42033
23:04 Ir gruodis...

apie žalio tilto pramoninio meno industrijos produktus
žinokit savo vietą, chalopai smerdai,-
bučiuokit sėdmenis suskirdusias
kramtykit nekirptus nagus
lakuokit juos “made in china” lakais
gal koks puikumėlis bus?
ten kur imperijos žvėris žymėjo savo teritoriją
Taigi- brolau ir sese- ten smarvė vien tik sklinda.
Jei kas dar nesuprato- žiguliukas blogiau už folksvageną…sako mechanikas palindęs..))

Gru14
briedis #42032
01:42 Ir gruodis...

dar šiokios tokios poetinės publicistikos ir gana (apie įtakingą politikę Rasą Juknevičienę, didelį sąmojingo jaunimo autoritetą, graferio bomberio Solomono medžioklį Ramanauską ir klastingos rusiškos dainos aftarių Gazmanovą)-
čiotkas krūtas bičas bachūras iš karoliniškių miškų
numovė pats sau kelnes ir išdidus pareiškė
čia aš- čia karvę aš parūryti galiu
apstulbusi pana iš Viršuliškių klausia
- ar tavo lietpaltis neperdėvėtas, ar tavo sėdmenys nenubezdėti, ar pats tu ne kaliausė?
Ne- atsako kietas bičas- aš puikus pumpurėlis žurnaliuko viršely visam pasaulyje patsai puikiausias.
Pana iš viršuliškių sako- gal aš į Liepkalnį važiuosiu klausytis lenkiškų dainų- puikus tu be kalbų, bet Vacekas nesupelijęs ir netgi Pugačiovos jis nemėgsta, ką jau kalbėti apie Gazmanovą ir visiškai jų nebijo. O ko tu bijai?- paklausė…

briedis #42031
00:10 Ir gruodis...

Ir dar Kornai apie aktorius vyriškius.
Ar girdėjai, kad J.Budraitis viename rusiškame filme suvaidino vampyrų valdovą? (rimtai)

Gru13
briedis #42030
23:53 Ir gruodis...

O kad nešnekėti būtų paprasčiau, tai siūlau prisiminti begalės Stalino paminklų likimą…O gal juos irgi reikėjo palikti- artefaktai visgi?

briedis #42029
23:26 Ir gruodis...

tos iš trečiarūšės bronzos išlietos štampofkės ant žaliojo tilto- na būkit pagaliau malonūs- neniekinkit praksitelių ir fidijų..nešnekėkit apie meną pelningos bakalėjos krautuvėj.

#42028
00:04 Ir gruodis...

Bet privatūs daiktai – ne tas pats, kas vieši. Ir ne pagrindinėje aikštėje gi jos stovi. mes juk jau seniai valdžioje. kas kita dabar Ukrainoje – revoliucinis įkarštis, kai tie paminklai ir verčiami.

Gru12
Nebas #42027
20:07 Ir gruodis...

pž – tikrai nieko prieš – į sodybą; tikrai gera išeitis.
namuose kažkur mėtosi mano sovietų karinis bilietas, gal net komjaunimo knygelė yra išlikusi; spaliuko ženkliukai keli stalčiuose mėtosi – bet jie taip – atmintis, bet nukišti negarbinimui.

taigi pritariu Žaliojo tilto statulas į sodybą; į joms prideramą vietą, bet ne mano šalies sostinės centre.

#42026
20:00 Ir gruodis...

Net fašistai, kaip paaiškėjo, slapta saugojo išsigimusiu vadinto avangardinio meno paveikslus.

#42025
19:58 Ir gruodis...

Į sodybą išvežta – yra keletas atminimui. Kai aš galvoju apie tas skulptūras, tai svarstau ne apie jų meninę vertę ar ką, o tai, kaip, pvz., man atrodo tie, kurie kažkada senais laikais, bet kuriais amžiais versdavo lauk monumentus. ir atrodo man jie ne kaip. Tai barbariškas galios demonstravimas.

Nebas #42024
19:39 Ir gruodis...

pž – ar tavo svetainėje, pačioje matomiausioje vietoje vis dar padėti Lenino raštai? Stalino portretas geriausiai apšviestoje vietoje? Na bent Brėžnevo “Malaja zemlia” tikrai visada ranka pasiekiama…aš irgi nieko nesakau – tegu būna kaip buvo.

#42023
18:40 Ir gruodis...

Čia buvo Nebui pamokslas apie tai, kad savo nuomonę galima ir pakeisti – reikia tik gerų kontraargumentų.

#42022
18:37 Ir gruodis...

Lai stovi – kam jos trukdo? jau daug kas iš sovietinių laikų nuimta. Unifikuosimės, jei išsišvarinsime visiškai. Būsime sterilūs?

Vakar su vienu svečiu iš Maskvos buvau Valdovų rūmuose, aš pati pirmą kartą. Labai jau skeptiškai į juos žiūrėjau. Ir ką gi, teko visiškai pakeist savo požiūrį. Galvojau, kad jie stovi kaip tuščias ambicingas vaiduoklis. Buvome eilinę darbo dieną po 11 val. – viduje virė gyvenimas, pilna žmonių. Daugiausia – vaikų, jaunimo ir kitos grupės. ir įrengta puikiai, o viršutiniuose renesansinių interjerų valdovų aukštuose – grožis. Neskaičiau paaiškinimų – dukra su draugais (ir buvusia mokytoja, labai protinga) nusprendė, kad užrašai nykūs ir nuobodūs – akademiškai tikslūs ir nepatraukiantys. Ir ekspozicija senoviška, chronologinė. bet pirmas įspūdis tikrai geras. Nutariau nusilenkti Brazauskui, tik nežinau, kas labiau nusipelnė – jis kaip idėjos autorius, ar įgyvendintojai. Daug kas pas mus suklestėtų ir būtų padaryta gerai, jei gautų pakankamai bapkių. Sena pasaka, aišku. nes yra labai daug formų, kaip galima padaryti ir be pinigų, bet su gera mintim ir entuziazmu.

Gru11
Nebas #42021
21:30 Ir gruodis...

…fb eilinės aistros dėl Žaliojo tilto statulų.
Nežinau – jas reikia nuimti; ir nesakau sunaikinti.

Nebas #42020
20:56 Ir gruodis...

Vis dar nesurandu kelio “darbiniu” kompu prisijungti prie padebesių.

Gru10
korna #42019
17:14 Ir gruodis...

Ir susiūlėtas Riurkės veidas yra labai gyvas, o Istvudo kaip iš akmens iškaltas.

briedis #42018
01:22 Ir gruodis...

šiaip stebiuosi- jei būčiau moteris, tai pirmiauisa jokio vyriškio šalin nevaryčiau, o priimčiau į glėbį, o antriausia- ne Mikį Rurką, o Klintą Istvudą vyriškiu nr. 1 tituluočiau..
Bet kas ten jus moteris supras…

briedis #42017
00:49 Ir gruodis...

Ech, Laume- negražu- visi vyresni matė “Špesarto pilies vaiduoklius”, o jaunesni “vaiduoklio Kaspero nuotykius”, o užvis rafinuočiausi “Kentervilio pilies vaiduoklius”. O tu čia pašnekėjai, lyg kinematografas tau būtų didelė naujiena.))

Puslapiai | 1 | 2  3  4  5  6  7  8  9  10